Nekantriausieji Lietuvos adrenalino mėgėjai, dirsčiodami į apniukusį gruodžio dangų, ir vėl, vietoje sniego sulaukę lietaus, keikiasi ir, susikrovę mantą, keliauja į Slovakijos, Čekijos, Austrijos, Šveicarijos ar Italijos slidinėjimo kurortus. Kiti gi ramina save - dar savaitė, kita, ir Lietuvos trasose jau bus galima pasinerti į žiemos sporto teikiamus malonumus.

Populiarumas didėja

"Pernai sezoną pradėjome sausio 3-iąją, užpernai - gruodžio viduryje. Kai šiemet lapkritį gausiai iškrito sniegas, raminau entuziastus - palaukit, čia dar nėra tikrasis sniegas. Taip ir atsitiko - jis greitai ištirpo", - pasakojo Ignalinoje įsikūrusio Lietuvos žiemos sporto centro vadovas Bronius Cicėnas. Tačiau kai žiema įsibėgėja, žmonių slidinėjimo trasose netrūksta, ir kasmet jų daugėja. Nenuostabu - Ignalinos, Birštono, Vištyčio bei sostinės Liepkalnio slidinėjimo centrai siūlo neblogai paruoštas trasas, modernesnius keltuvus, kiekviename slidinėjimo centre veikia inventoriaus nuoma, kai kuriose trasose įrengtas apšvietimas, leidžiantis nuo kalnų čiuožti ir vėlyvesnį vakarą. Ignaliniečiai, birštoniečiai bei vilniečiai turi ir sniego patrankas bei įrengtas sistemas, leidžiančias trasas paruošti sniegu net tada, kai šaltukas spaudžia, bet sniego nėra. Tiesa, keli slidinėjimo centrai visoje Lietuvoje - juokingi skaičiai, palyginti su Latvija, kur jų yra per 30. Birštone, kur dvi kalnų slidinėjimo trasos buvo įrengtos prieš tris metus, kasmet sulaukiama vis daugiau slidinėjimo entuziastų. Turizmo ir informacijos centro vadybininkas Antanas Zenkevičius džiaugėsi, kad pernai būdavo ir tokių savaitgalių, kuomet Vytauto kalne įrengtose trasose knibždėdavo apie tūkstantį slidininkų. Tiek pat slidininkų geriausiais savaitgaliais sulaukdavo ir seniausias kalnų slidinėjimo tradicijas turintis Lietuvos žiemos sporto centras. "Lyginant užpernykščius ir pernykščius metus, žmonių padaugėjo dvigubai", - vis labiau populiarėjančiu kalnų slidinėjimu džiaugėsi Vilkaviškių slidininkų klubo, savo pastangomis prie Vištyčio ežero įrengusio keturias trasas, vadovas Linas Dubickas.

Kainos - skirtingos

Jau kelerius metus sostinės kalnų slidinėjimo bei snieglenčių entuziastai taip pat gali džiaugtis, jog jiems, nusileidus nuo kalno, nereikia kopti į Liepkalnio kalną. Tiesa, pasirinkusiems Liepkalnį, kur įrengtos net 5 trasos, reikės mokėti brangiau, nei važiuojantiems į Ignaliną, Birštoną ar Vištytį. Valanda, praleista ant slidžių Liepkalnyje, kainuoja 15 litų - 5 daugiau nei Ignalinoje bei Vištytyje. Diena, praleista slidinėjant Ignalinoje, kainuoja 35 litus, Vištytyje - 25 litus. Vaikams reikia mokėti kur kas mažiau. Savotišką sistema įdiegta Birštone, kur tenka mokėti ne už laiką, o už nusileidimų skaičių. Už 15 pirmųjų nusileidimų tektų pakloti 15 litų - po litą už nusileidimą, tačiau peržengus šią kertelę, už kitus nusileidimus reikės mokėti pigiau. Neturintieji savo slidinėjimo inventoriaus, kaip įprasta, jį gali išsinuomoti prie trasų arba slidinėjimo centruose įrengtuose nuomos punktuose. Vištytyje bei Birštone dienai išsinuomoti slides bei batus dienai kainuoja 20 litų, Ignalinoje - 30 litų. Tiesa, Birštone sezono metu savo inventorių siūlo ir kelios sporto bei turizmo prekių parduotuvės, kuriose už slides, priklausomai nuo jų rūšies, bei batus teks pakloti iki 45 litų už dieną. Tačiau tai dar ne riba - Liepkalnyje inventorius kainuoja 24 litus už valandą.

Ar verta pirkti?

Slidinėjimo ekspertai yra paskaičiavę, kad jei ketinama vykti slidinėti į brangesnes užsienio šalis, Lietuvoje už 2000 litų nusipirktas slidinėjimo inventorius bei apranga (už tokią kainą pradedantysis slidininkas gali įsigyti visus reikalingus daiktus - slides, apkaustus, batus, kelnes, striukę, specialiais kojines, šalmą, akinus), atsipirks per dvejus metus. Tačiau žengiantieji pirmuosius žingsnius kalnų slidinėjime bei nenorintys arba negalintys šiam sezoniniam malonumui skirti kelių tūkstančių litų, neturėtų praeiti pro turguose pardavinėjamą naudotą slidinėjimo inventorių. Pasak L.Dubicko bei B.Cicėno, rajonų centruose, turguje, galima užtikti visai padorias slides su neblogais apkaustais bei batus - visa tai kainuoja 150-200 litų. "Senos slidės iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaip, tačiau paaštrinus jų briaunas, jos visai kitaip slysta", - sakė L.Dubickas.

Ar bus išstumtos slidės?

Visi kalbinti pašnekovai tvirtino, kad vis daugiau trasose pasirodo ir snieglentininkų. "Pažįstų ne vieną žmogų, kuris atsistojęs ant snieglentės, nebežiūri į slides. Ir aš pats, kai važiuoju slidinėti į užsienį, pasiimtu ir snieglentę, ir slides", - sakė L.Dubickas. Ignalinoje snieglentininkams pernai net buvo išskirta speciali trasa, joje bus galima važinėtis ir šiemet. "Tačiau snieglenčių šiemet nebenuomosime. Pernai tris lentas pavogė nesąžiningi lankytojai, kitos trys buvo smarkiai apgadintos. O jos juk gana brangiai kainuoja, tad šiemet nusprendėme jų nuoma neužsiimti", - sakė B.Cicėnas. Snieglentės iš tikrųjų yra gana brangus malonumas - geresnių snieglenčių kainos prasideda nuo 700 litų, o kur dar 250-500 litų kainuojantys apkaustai, į kuriuos reikia įsispirti su specialiais, apie 200 litų kainuojančiais batais. Tačiau vėlgi - išeitis yra: turguje visai padorų panaudotą snieglentininko inventoriaus komplektą galima įsigyti už per pus mažesnę kainą.

Vilkaviškio slidinėjimo entuziastų pastangomis įkurtose trasose prie Vištyčio ežero kasmet vis daugėja žiemos sporto entuziastų.

Bronius Ušinskas
Julius Baliutavičius
VL žurnalistai